I am ultimate high

Gabriele Luko nemate jau 2 dienas. Nieko is jo negirdejo. 100 kartu norejo jam skambinti bet nedryso. Norejo duoti jam laiko. Ji neistvere ir paemusi telefona surinko jo numeri.

-Ydemiai
-Labas Lukai, ka veiki?
-O tau ydomu?
-Aisku kad ydomu!
-Su Donce nieko ypatingo…
-A aisku neprivalai man nieko pasakot…
-Ne neprivalau!
-Lukai vis dar pyksti?
-O tu galvoji tokie dalykai per pora dienu pasimirsta? Gabi as naktim sapnuoju tave kazkokio asilo glebyje!
-Prasau atleisk man!!
-Atleist tau gal ir galiu, bet pamirst viso sito tikrai negaliu ir turbut niekada negalesiu…
-As taves taip pasiilgau! As labai gailiuosi…Daugiau taip niekada nebus, prisiekiu!
-As irgi taves pasilgau….
-Tikrai Lukai? Susitikim, as tau viska paaiskinsiu!
-Kad nera cia ka aiskinti …
-Susitikim prasau…
-Nezinau, uzsemes dabar sakiau kad su Donce!
-Nebutinai dabar. Galim veliau. Galim rytoj. Kada tik tu nori.
-O jeigu as nenoriu ?
-Nenori?
-Nezinau Gabi!! Sakau tau kad nezinau, supranti??
-Suprantu….
-Atia!!

Gabriele uzsidenge veida ir tyliai pravirko. ”Taip, as pati del to kalta.”  Dabar ji jau nezinojo ka daryti. Nezinojo ar Lukas jai kada nors atleis.

-Lukai! Lukai kelkis kiek gali miegot senas sikniau!? Kiausinienes prikepiau!!!
-Kas per velnias…?
-Kelkis sakau! … Jau puse dvieju o tu dar lovoj! As tau net pusrycius paruosiau..arba pietus …
-Gerai jau gerai, duok minute akis pramerkt… O kur….panos kur??
-Senai namo isvariau …
-Aciu dievuj…
-Haha atrodaj kaip po karo!
-Galvoji tu kitaip ?
-As bent veida nusiprausiau ir siaip su rubais, zinai?
-O tu sudas, tai as ja vakar vis delto patvarkiau…
-Neprisimeni?
-Nenoriu prisimint…
-Kodel??
-Todel kad pykau ant Gabrieles kad ji budama girta su kazkuo permiegojo o dabar pats taip pat pasielgiau…
-Lukai tu visai isprotejai? … Juk jus su Gabriele jau nebekartu ! …Cia yra skirtumas…
-Nekartu…bet tai dar nereiskia kad as jos nemyliu…
-Na taip bet tarkim kad tu jai atsilyginai tuo paciu dabar zinos ka reiskia isdavyste!
-Ka turi galvoj sakydamas zinos??? Ji to negali zinot!!
-Kodel ne? Juk sakau lai zino kaip tu jauteisi kai ji tave isdave…
-Ka tu kalbi Donce po velniu!? Galvoji ateisiu ir sakysiu o labas, Gabi zinai ka as tau irgi buvau neistikimas po to kai mes isiskyrem ! kentek mazdaug, ania??
-Na gal ne vsai taip bet jei nori gali ir taip isireikst …
-Ejk velniop Dnce gerai!!?
-As tau padet stengiuosi o tu mane velniop? …Nu ir gerai drauge!
-Ta tavo pagalba savotiska…
-Savotiska bet vistiek pagalba! …Elkis kaip ismanai Lukai …

Luko galvoje buvo tustuma. Elikis kaip ismanai…o jei neismanai kaip elktis?
Kazkur giliai jo viduje kirbejo mazas velniukas kuris norejo kersto. Jis jau atkersijo bet galbut Gabrielej tikrai vertetu tai suzinoti… Bet Lukas ja vis dar mylejo lygiai taip pat kaip ir anksciau todel nenorejo jos skaudinti. Juk jei ji nezinos jai ir neskaudes. O jai zinos galbut jam niekada neatleis…Bet ar jis pats gali atleisti Gabrielej?..Sio atsakymo net pats Lukas nezinojo…

Luko galvoje niekaip netilpo tai kas ka tik ivyko…Isejas is Gabrieles jis dar ilgai sedejo masinoje nezinodamas ka daryti. Juk jis ja myli. Bet skaumas dabar jau buvo stipresnis uz meile. Jo galvoje sukosi mintys apie tai kaip Gabriele liete, buciavo kazkas kitas- ne jis…O jis taip norejo kad Gabriele priklausytu tik jam. Vien mintis kad ji buvo su kitu jy vare is proto… Jam butinai reikejo su uo nors pasikabeti…Lukas paskambina Donatui:

-Sveikas Donce, ka tu?
-Sveikas, sporto salei dabar, o tu?
-Klausyk man labai reikia su tavim pasikalbet…atvaziuosiu taves pasiimt gerai?
-Ok, as kaip tik ruosiausi namo, uz kiek laiko busi?
-Uz 5-10 min
-Pasuk, kai busi vietoj.
-Gerai, iki.

Giliai viduje Lukas jau atleido Gabrielei uz tai ka ji padare. Taciau protu jis negalejo suvokti kaip ji galejo taip pasielgti…Skausmas buvo per didelis kad jis tiesiog galetu apsisukti ir viska taip lengvai pamirsti…

-Labas, ko toks pasimetes? Kas nors atsitiko?
-Taip atsitiko…Mes su Gabi..mes jau ne pora…
-Eik tu? Kaip tai?
-Ji su kitu bachuru permiegojo…
-Rimtai? Kip suzinojai?
-Pati pasake…atsimeni sestadieny su Milda y kluba vare? Tai va sake kad pas Milda ir nakvojo o pasirodo ne! Abi pas kazkokius bachurus miegojo…
-O sudas…matai kokios tos mergos! Sakiau gi tau kad ir Gabi ne kitokia…
-As galvojau kitokia…
-Davai nesinervuok taip, varom alaus?
-Gerai, varom!

Bokalas po bokalo ir Luko nuoskaudos vis bleso… Jie su Donatu buvo geriausi draugai. Donatas jam visada padedavo. Ir Lukas jam atsilygindavo tuo paciu.

-Lukai paziurek kokia blonde ten prie gretimo staliuko…Ji nuo taves nenuleidzia akiu..o ir drauge jos visai simaptiska!
-Aha, pastebejau kad ziuri..
-Davai pasatatom jom kokio sampano po taure, paziuresim kaip sureguos…
-Statyk…
-Ziurek , kaip sypsosi ..patys prieinam ar mostelim kad jos prietu?
-Mostelk, jei prieis reiskia lengavbudes…jei ne tada gal ir mes priesim…

Merginos vos pamaciusios Donato mostelejima prieiti iskart pakyla nuo savo staliuko. Simona buvo neauksto ugio liekna blondine. O Sandra panasaus sudejimo tamseplauke. Donato silpnybe buvo tamsiaplaukes nors ir blondinems jis ne niekada nepasakydavo. Is prigimties mergisius..Jo ilgiausia draugyste su panele truko vos 2menesius. Donatas niekada neysimyledavo, tai jo galva buvo kvaila.  Na o Lukui visada patiko sviesiaplaukes, tokios kaip Gabriele. Todel jie su Donatu niekada del merginu ir nesipykdavo.
-Klausykit paneles gal vaziuojam pas mane, vakarely ten pratesim?
-E Donce gal nereikia, ka?
-Reikia, reikia! Tai kaip paneles?
-Aaaa, na gerai bet mes neilgam..
-Tai zinoma, kiek noresit tiek ir busit…

Kas vyko gryzus pas Donata namo pasakoti tikriausiai nereikia…Donatas iskart emesi veiksmu ir po keleto sampano tauriu jau vedesi Sandra y savo kambary…O Lukas jau nebepajege suvaldyti saves. Simona buvo grazi, ji jam rode akivaizdu demesy…Gabriele juk jy isdave…ir be to dabar jis jau buvo vienisas…

Gabrieles susitikimas su Luku

-Sveikute!
-Labas!
-Kaip graziai atrodai! Pries ka cia taip?
-Ai pries toky Luka cia, nepazysti…
-Aha..o tai kas cia toks per Lukas?
-Vaikinas kury as labai myliu!

Pokalbis nutruksta del aiastringu buciniu anpludzio. Jo buciniai jai buvo tarsi gardziausi pasaulyje ledai, kuriuos valgydama ji noredavo vis daugiau ir daugiau. Jo glebyje ji jausdavosi tarsi mazytis bejegis drugelis. Ir ji dievino ta jausma. Ta minute kai visiskai netenki proto del aistros Gabriele tare:
-As tau buvau neistikima…
-Ka pasakiai?
-Atleisk jei gali…
-Nesuprantu, ka tu pasakiai?? Tu man buvai neistikima?!
-Lukai, atsiprasau..tai buvo klaida..didziausia klaida mano gyvenime! Lukai as labai gailiuosi!
-Gabriele ka tu kalbi? Tu gailiesi? Ka tu padariai? pasakyk man, ka tu padariai?
-Na prasau Lukai nusiramink! As tau viska papasakosiu..
-Nemeluok, parasau Gabriele! Man reikia viska zinoti !
-Sestadienio nakty…As…As nenakvojau pas Milda..
-Ka po velniu tu sakai? Kur po galais tu nakvojai?
-Mes su Milda kazkaip atsidurem kazkokiu vaikinu bute….na ir ten uzmigome…
-Tu galvoji as kvailas? kazkaip atsidureme ir kazkaip uzmigome?! Kas cia per nesamones!?
-Na taip Lukai maldauju iskalusyk! Mes buvom girtos…jie mus nusivede y namus…na o ten mes ir uzmigom…
-Gabriele tu su kazkuo permiegojai taip? Tu su juo permiegojai….
-Paklausyk, as neatsimenu ar mes mylejomes…
-Tu neatsimeni? Su kazkuo miegojai ir dar bandai man pasakyti kad nieko nebuvo?..Gabiele man ne 14metu!
-Taip Lukai, as labai gailiuosi…tikarai taves atsiprasau..
-O dieve…
-Pasakyk man ka nors?
-As manau jau eisiu…
-Kur eisi? Kaip eisi? Lukai palauk, neiseik prasau!
-Eisiu…man reikia pagalvoti…dabar nenoriu taves matyti ..
-Nenori manes matyti? Maldauju lukai neiseik..As tave myliu!
-O as jau nesu toks tikras del to tavo meiles…

Gabrieles veidu bega asaros. ”As noriu mirti” kartoja ji. Pagriebusi telefona ji skambina Mildai.
-Milda, man reikia taves! Prasau atvaziuok pas mane kuo greiciau!
-O tu dieve mazule kas atsitiko??
-Lukas!…Jis nenori daugiau manes matyti!..
-Ne! Tu jam pasakiai? Ot velnias!
-Pasakiau, pati to nenoredama ir visai apie tai nepagalvojus…
-Gabi, tu nusiramink as per 20minuciu bunu pas tave gerai?
-Taip, laukiu taves…
-Gerai, iki ! skubu !
-Iki..

Po audringo savaitgalio Gabriele nusprendzia pirmadieny praleisti namuose. Paskambinusi Lukui iskart susitaria kad po pasakaitu jis uzvaziuos pas ja ir abu vaziuos y miesta pavalgyti. Kad ir kaip butu keista Gabriele niekap negali is galvos ismesti to nelemto sestadienio vakaro…Ji paskambina Mildai.

-Labuka
-Labas, kas gero?
-Kad viskas blogai !
-Kaip tai? Kas atsitiko?
-Kolkas nieko neatsitiko, bet gali but kad atsitiks…
-Gabriele kas atsitiks? Sakyk kas negerai?
-Matai as cia to sestadienio niekaip pamirst negaliu…
-Ta prasme? Tas bichas y galva nejaugi ystrigo?
-Baik tu ! jau visai isprotejai…y kokia galva kas ystrigo…as net kaip jis atrodo neatsimenu…
-Tai kas tada?
-O va tas kad vakar bunu su Luku, jis man sako kaip mane myli o as jam net y akis negaliu paziuret …tokia kalta jauciuosi..net nezinau ka daryt..
-Blemba nelabai cia kazka jau ir padarysi…saukstai po pietu..reikejo nieko nedaryt butum negelvojus ka dabar daryt…
-Aciu uz paguoda!
-Ne nu nepyk, bet tikrai nieko dabar jau nepakeisi…
-Zinau kad nepakeisiu..bet galvoju gal reikia jam tiesa pasakyti..kaip manai?
-Emmm…nezinau…
-Jei pasakysiu galovoji paliks?
-O tu jy paliktum suzinojus kad su kita permiegojo?
-Velnias! Nezinau…
-Bet tikrai labai supyktum…
-Tai aisku, kas nesupyktu… Bet as nezinau kaip man su tuo kaltes jausmu gyvent…
-Nepyk bet manau kad pasakius jam tiesa tik nervus tiek sau tiek jam sugadinsi…kam tie pykciai..juk cia nieko rimto…to to bicho daugiau niekada nepamatysi…jis neprisimena tave o tu jo…Lukas gi niekada nieko nesuzinos…
-Gal ir teisi tu …Nesuzinos…Bet as zinau…
-Per daug tu y galva imi tokius dalykus…pabandyk galvot apie ka nors kita o ne apie tai kaip blogai pasielgiai…
-Lengva pasakyt …Bet turbut tu teisi…
-Tai aisku, nusiramink …viskas bus gerai .. vakare pasakambinsiu, ok?
-Ok
-Ikiuka!
-Ciau!

Sekmadienio popiete.Gabrieles susitikimas su Luku (Lukas Gabrieles vaikinas)

-Sveikute!
-Labas, mazuti !!!
-Ne kaip atrodai…
-Pfff…as visada gerai atrodau !
-Tai zinoma!

Lukas pabuciuoja Gabriele. Ji jam atsako tuo paciu. Abu nueina y sveitaine. Po Gabrieles kuna laksto siurpuliukai, ne del to kad bijotu jog tiesa isaiskes o del to jog jai geda. Ji bando nuslepti zvilgsny nuo Luko.

-Tai papasakok kaip klube vakar? Daug bernu su Milda prikabinot ?
-Bernu tai daug bet mes ju nekabinom, greiciau jie mus kabino …
-Ir kaip, pakabino?
-Juokauji?…Tokioms kaip mum su Milda reikia galingu kabliuku…o tokiu reta ..
-Nu jau nu…. O kodel namo negryzai? Sakiai grysi…galejai bent pranest kad negrysi…
-Nepyk mazuti.. taip jau isejo uzsimirsau visai o ir Milda norejo kad pas ja nakvociau …
-As nepykstu tik sakau kad reikejo bent sms parasyt kad pas Milda nakvosi…ka man galvot kai sakai kad grysi o taves nei kvapo..neatsiliepi y skambuciu net…
-Tikrai atsiprasau bet pats zinai kaip gerai telefonai klube girdisi…tikrai negirdejau …
-Bent isejus reikejo paskambint…
-Sakau pamirsau…

Gabriele prisiglaudzia prie Luko ir tyliai sau pagalvoja ”as tikra kale”…Jis ja apkabina ir tyliai susnabzda kad myli ir rupinasi ja…Gabrieles akyse pasirodo asaros…Bet teisybes ji tikrai negali pasakyti..juk taip tik ysakaudintu Luka…

-O tu ka visa vakara veikiai?
-Tai buvo Donce uzejas, alaus atsigerem, prie tv pasedejom ir viskas…Paskuj visa nakty taves laukiau…
-Blemaba gi sakau tau nepyk kad taip isejo…kita karta tikrai pranesiu jei negrysiu..
-As labai tikiuosi kad kita karta grysi…
-Taip grysiu…
-Labai tave myliu Gabriele.
-As irgi tave myliu…
-Kodel neziuri man y akis kai tai sakai?
-Ziuriu…
-Neziuri, kazkokia tu keista siandien…ar tikrai nieko neatsitiko?
-Ne, viskas gerai..
-Gerai patikesiu, bet zinok kad gali man viska pasakyti kas guli ant sirdies..as visada suprasiu…
-Viskas gerai, tiesiog pagirios niekaip nesibaigia…
-Nori masazo?
-O taip! Aisku kad noriu!

Gabrieliaii is galvos niekaip neiseina praitas vakaras…Tas nepazystamas vaikinas is klubo…Ji saves vis kalusineja kodel bet atsakymo rasti negali.. Juk ji myli Luka. Ji tikrai jy myli…Lukas ja daro laiminga. Per 3 draugystes menesius jie nei karto nebuvo susipyke. Jis Jai leidzia viska ko ji nori…del nieko nepriekaistauja..O ji stai kaip su juo pasielgti sugebejo.. Gabriele jauciasi taip blogai kad net pagalvoja jog gal but reiketu Lukui visa tiesa pasakyti…Bet ne tada gi jis ja paliktu…O kad taip atsitiktu Gabriele tikrai nenori … ”What ever, let it be” tyliai sau pasako…

Sekamdienio rytas, Gabriele prasibunda

”-O velnias…mano galva!…sudas!  wtf???… ” Gabriele tyliai atsiseda ant lovos, apsidairo pamato kitam kambario gale ant grindu gulincia Milda. ”-Aciu Dievuj!” tyliai susnabzda… Zvilgtelejus i savo lova pamato tik nuoga vaikino uzpakali…tyliai atsistoja ir eina Mildos link…

-Milda…Milda!!…Kelkis!! Prasau taves…kelkis!!! Milda !!!..Einam is cia !! Maldauju mes turim eiti!!
-Kas atsitiko? Kur mes?…o sudas kaip plysta galva!!!
- Prasau einam greiciau is cia!! Rinkis daiktus ir einam !

Abi labai greitai susirenka daiktus ir kuo tyliau isbega pro duris.

-Gabriele, tu permiegojai su juo?
-Mhm..manau kad taip…
-Kodel?
-Kaip tai kodel? Kas cia per klausimas? Visai isprotejai !!
-Juk sakiai kad daugiau ”vienakartiniu” tavo gyvenime nebus…
-Tu irgi daug ka esi sakius…Na ir kas…Vakar grazus ir mielas atrode…gerai kad sian tik jo sikna pamaciau.. Neteko nusivilt bent …
-Hahaha! Tai jau tikrai!
-Blemba, ka Lukui sakyt reikes?…
-Ta paty ka ir visada…pasakysi kad pas mane nakvojai …klube telefono negirdejai ir viskas, didele cia problema…
-Aha gerai tu sakai …

…Mylek nezadedamas…
…Mylek neziuredamas atgal…
…Mylek nereikalaudamas pasikeisti…
…Mylek be priekaistu…
…Mylek nematydamas klaidu…
…Mylek supratingai…
…Mylek matydamas…
…Mylek visa sirdimi…
…Mylek labiau nei kada nors mylejai…
…Mylek atiduodamas visa save…
…Mylek labaiau nei saule myli dangu..
…Mylek taip kaip dykuma myli lietu…
…Mylek kaip mama myli vaika…
…Mylek tyliai…
…Mylek garsiai…
…Mylek kaip ismanai…
…Tik nemylek taip kaip myliu as…
…Taip myleti tiesiog per sunku…

…When I’m smiling sometimes it doesn’t really mean that I am happy…
…When I’m saying everything is alright sometimes it doesn’t really mean that it is …
…Everybody is laying sometimes ….
…You can never see wtf is going on inside the person-even if that person is very close to you…
…When I say that I’m happy alone it doesn’t mean that I don’t want to love and be loved…
…If sometimes I look to everything very pesimistic it dosn’t really mean that it have all the time be like that..
…Maybe I just opened my eyes and realised how much bad things is around…
…Maybe I just realised that its to hard when nobody is holding you when you need it the most ..

Zinai, vakar kai isejai ir vel pradejau galvoti kaip daug tu man istikruju reiski…

Nesakau, kad negaleciau be taves gyventi, juk tai butu per nelyg banalu…

Ir aisku, kad isgyvenciau…Juk zmones isgevena net neteke paciu artimiausiu …

Bet tas neapsakomas jausmas kai tu mane apkabini…Tavo svelnumas…Jau nekalbu apie bucinius… Oh, boy it makes me fall..And every time I see you I go crazy…

Ir man taip truksta to jausmo kai linksta kojos ir po kuna begioja siurpuliukai…

Nes tik tu sugebi priversti mane taip jaustis…